Kada: 2025 rugsėjo 3, trečiadienį, 19:45
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių
1931 m. rugpjūtį Rianjo mieste, Ispanijoje, Jėzus perdavė seseriai Liucijai labai svarbią žinią, išreikšdamas jai savo nepasitenkinimą, nes popiežius ir katalikų vyskupai dar nepakluso Jo įsakymui iškilmingai ir viešai pašvęsti Rusiją Nekaltajai Marijos širdžiai.
„Praneškite mano tarnams, nes jie seka Prancūzijos karaliaus pavyzdžiu vilkindami mano įsakymo vykdymą, jie taip pat paseks paskui jį į nelaimę“.
Tai buvo ir įspėjamoji žinia, glaudžiai atitinkanti Vatikano 2000 m. birželio 26 d. paskelbto Trečiojo slapto regėjimo tekstą. Šiame regėjime Šventasis Tėvas nušaunamas – iš esmės įvykdomas mirties bausme – kareivių gaujos, kai klūpo prie didelio medinio kryžiaus. Vėliau taip pat nužudoma daug vyskupų, kunigų ir vienuolių. Rianjo mieste Jėzus perspėja Šventąjį Tėvą ir vyskupus (Jo tarnus), kad jie kentės taip pat, kaip Prancūzijos karalius buvo priverstas kentėti viešą egzekuciją, ir abi bausmės yra panašių nepaklusnumo aktų pasekmė.
Trečiasis slaptas Dievo Motinos regėjimas aiškiai parodo, kas nutiks popiežiui ir jo tarnams dėl jų atsisakymo pašventinti Rusiją, o mūsų Viešpats jiems sako, kad tai bausmė už nepaklusnumą Fatimos Dievo Motinos prašymui, kurį mūsų Viešpats vadina savo paties įsakymu.
Kristus krauju prakaituoja
Rianjo, mažame pajūrio miestelyje Ispanijos pakrantėje, mūsų Viešpats padiktavo dvi maldas seseriai Liucijai. Šis apreiškimas buvo duotas 1931 m., iškart po to, kai Bažnyčia oficialiai patvirtino Fatimos apsireiškimus. Sesuo Liucija sirgo; ją išvargino nuolatinis dėmesys, kuris ją užplūdo, ir jai reikėjo pabėgti nuo žmonių, kurie nuolat norėjo jos klausinėti apie Fatimos apsireiškimus.
Taigi 1931 m. rugpjūtį sesuo Liucija buvo išsiųsta savo viršininkų į mažą pajūrio kaimelį Rianjo, taip, kad ji nebūtų atpažinta. Net žmonės name, kuriame ji apsistojo, nežinojo, kas ji tokia; Tik namo savininkas žinojo, niekas kitas. Ir vieną dieną ji buvo Rianjo koplyčioje, koplyčioje, skirtoje Dievo Motinai, ir meldėsi už Ispanijos, Portugalijos, Europos, Rusijos ir viso pasaulio atsivertimą.
Būtent jai meldžiantis už Ispanijos, Portugalijos, Europos, Rusijos ir viso pasaulio atsivertimą, mūsų Viešpats prabilo į ją ir tarė: „Man labai patinka, kad meldiesi už tų šalių atsivertimą. Prašyk šios malonės taip pat ir iš mano Motinos.“
Tada jis padiktavo jai dvi maldas ir paprašė jomis dažnai melstis:
„Marijos saldžiausia Širdie, būk Rusijos, Ispanijos, Portugalijos, Europos ir viso pasaulio išganymu.“
„Savo tyru ir Nekaltuoju Prasidėjimu, o Marija, išmelsk man Rusijos, Ispanijos, Portugalijos, Europos ir viso pasaulio atsivertimą.“
Kristaus nuplakimas
Ir tada mūsų Viešpats tęsė: „Praneškite mano tarnams, kad jei jie seks Prancūzijos karaliaus pavyzdžiu ir atidėlios mano įsakymo vykdymą, jie taip pat paseks paskui jį į nelaimę.“
Ką tai reiškia Prancūzijos karalių? Prancūzijos karaliui Jėzus įsakė pašvęsti Prancūziją savo Švenčiausiajai Širdžiai, o Prancūzijos karaliai šimtą metų atsisakė tai daryti. Mūsų Viešpats davė įsakymą per šventąją Margaritą Mariją Alakok, ir jis buvo perduotas karaliui.
Mūsų Viešpats davė šį įsakymą 1689 m. birželio 17 d. Šimtą metų Prancūzijos karaliai atsisakė paklusti. Tada, 1789 m. birželio 17 d., iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI buvo atimta valdžia dėl Trečiojo luomo sukilimo, o po ketverių metų jis buvo viešai nubaustas mirties bausme su giljotina.
Karūnavimas eržkėčiais
„Praneškite mano tarnams, kad jei jie seks Prancūzijos karaliaus pavyzdžiu ir vilkins mano įsakymo vykdymą, jie taip pat seks paskui jį į nelaimę.“
Tai bauginantys žodžiai. Tai grėsmė ir pranašystė. Mūsų Viešpats nebūtų numatęs tokios baisios bausmės popiežiui ir vyskupams, jei tai nebūtų rimtas reikalas, jei jie nebūtų rimtai įpareigoti paklusti.
Nepaisant melo, kurį dažnai skleidžia net žmonės, kurie teigia esantys atsidavę Fatimai, svarbu suprasti, kad šis Dievo įsakymas per Fatimos Švč. Mergelę pašvęsti Rusiją Nekaltajai Marijos Širdžiai uždeda labai rimtą pareigą popiežiui ir katalikų vyskupams.
Kryžiaus nešimas
Mūsų Viešpats perspėja – netgi grasina – savo tarnams baisia bausme už jų nepaklusnumą. Tuo pačiu metu Jis duoda patarimų mums visiems. Nors Jis skundžiasi savo tarnų delsimu, Jis tęsia: „Jie tai padarys, bet labai vėlai.“ Tada Jis, taip sakant, atkreipia dėmesį į mus, tikinčiuosius ir kunigus, kurie akivaizdžiai neturi galios konsekruoti šalies, kaip popiežius ir vyskupai. Jis atkreipia dėmesį į mus ir sako: „Niekada nevėlu kreiptis pagalbos į Jėzų ir Mariją.“
Mūsų asmeninė pareiga yra kreiptis pagalbos į Jėzų ir Mariją – tai mums primena angelo žodžius vaikams, kai jis jiems pasakė: „Jėzaus ir Marijos širdys klausosi jūsų maldavimo balso.“ Tik pagalvokite, Jėzaus ir Marijos širdys laukia. Jos tikisi, jos laukia, kol išgirs mus. Jos klausosi mūsų maldavimo balso.