Kada: 2025 kovo 19, trečiadienį, 17:15
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių
Dėmesio, viešas rožančius prasidės anksčiau nei įprastai - 17:15
Priežastis: giedotinės Mišių šv. Juozapo garbei 18:30 Gailestingumo Motinos koplyčioje
Šventieji įveikdavo pagundas, ypač tas, kurios buvo nukreiptos prieš tikėjimą, viltį ar meilę, nesvarbu, ar jos ateidavo jiems gyvenant, ar mirštant. Tai taip pat buvo paskutiniai šventojo Petro kankinio žodžiai; eretikas žiauriu kalavijo smūgiu perskėlė jam galvą į dvi dalis, ir šventasis Petras beveik paskutinį kartą atsikvėpė, bet prieš mirtį kažkaip sugebėjo pirštu smėlyje įrėžti šiuos žodžius.
Šventajame Rožančiuje yra daug Jėzaus ir Marijos paslapčių, o kadangi tikėjimas yra vienintelis raktas, atveriantis mums šias paslaptis, turime pradėti Rožančių labai pamaldžiai sukalbėdami tikėjimo išpažinimą, ir kuo stipresnis bus mūsų tikėjimas, tuo daugiau nuopelnų turės mūsų Rožančius.
„Tėve mūsų“ apima visas mūsų pareigas Dievui, visų dorybių veiksmus ir prašymus dėl visų mūsų dvasinių ir kūniškų poreikių. Tertulijonas sako, kad Tėve mūsų yra Naujojo Testamento santrauka. Tomas Kempietis sako, kad jis pranoksta visus visų šventųjų troškimus; kad jis yra visų psalmių ir giesmių gražių posakių santrauka; kad juo prašome Dievo visko, ko mums reikia; kad juo šloviname Jį pačiu geriausiu būdu; kad juo pakeliame savo sielą nuo žemės į dangų ir sujungiame ją su Dievu.
Tėve mūsų
Tu, kuris pripildai dangų ir žemę
savo būties neaprėpiamumu,
Tu, kuris esi visur.
Tu, kuris esi šventuosiuose savo šlove,
pasmerktuosiuose - savo teisingumu,
geruosiuose - savo malone.
Ir net nusidėjėliuose
savo kantrybe
su kuria Tu juos toleruoji.
Suteik, meldžiame Tave
kad visada prisimintume
kad esame kilę iš Tavęs;
Suteik, kad galėtume gyventi
kaip turėtų gyventi Tavo tikri vaikai.
Suteik, kad mes galėtume pakreipti savo kelią
link Tavęs
ir niekada nenukrypti -
Suteik, kad naudotume
visas mūsų jėgos,
mūsų širdys, sielos ir stiprybė
siektų Tavęs ir Tavęs vieno.
Kristaus Prisikėlimas iš numirusių
Karaliauk mūsų sielose
Tavo malone
kad po mirties
mes būtume tinkami
karaliauti su Tavimi
Tavo karalystėje
tobuloje ir nesibaigiančioje palaimoje.
O Viešpatie, mes tvirtai tikime šia būsima laime;
Mes jos tikimės ir laukiame,
nes Dievas Tėvas ją pažadėjo
savo didžiajame gerume;
Ji mums buvo nupirkta
Dievo Sūnaus nuopelnais
ir Dievo Šventosios Dvasios nuopelnais
Tas, kuris yra Šviesa
apreiškė ją mums.
Kristaus žengimas į dangų
Teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje:
Kaip sako Tertulijonas, šis sakinys anaiptol nereiškia, kad mes turime bijoti žmonių, kurie gali sužlugdyti Dievo planus, nes niekas negali įvykti, jei dieviškoji Apvaizda to nenumatė ir iš anksto neįtraukė į savo planus. Jokia kliūtis visame pasaulyje negali sutrukdyti įgyvendinti Dievo valią.
Atvirkščiai, sakydami Tebūna Tavo valia, prašome Dievo, kad jis padarytų mus nuolankiai susitaikiusius su viskuo, ką Jis laiko tinkamu mums atsiųsti šiame gyvenime. Taip pat prašome Jį padėti mums visuose dalykuose ir visais laikais vykdyti Jo šventąją valią, mums paskelbtą Įsakymais, greitai, su meile ir ištikimai, kaip tai daro šventieji ir angelai danguje.
Šventosios Dvasios nužengimas
Angeliškasis pasveikinimas - tai trumpiausia santrauka viso to, ko katalikų teologija moko apie Švenčiausiąją Mergelę. Jis padalytas į dvi dalis - šlovinimo ir prašymo: pirmojoje nurodoma visa, kas sudaro Marijos didybę, o antrojoje - visa, ko turime jos prašyti ir ko galime tikėtis gauti per jos gerumą.
Pirmąją dalį mums apreiškė Švenčiausioji Trejybė, o antrąją pridėjo Šventosios Dvasios įkvėpta šventoji Elzbieta. Šventoji Motina Bažnyčia mums pateikė pabaigą 430 metais, kai Efezo susirinkime pasmerkė nestorijonų ereziją ir apibrėžė, kad Švenčiausioji Mergelė tikrai yra Dievo Motina. Tuo metu ji liepė mums melstis Dievo Motinai šiuo šlovingu titulu, sakydama:
„Šventoji Marija, Dievo Motina, melski už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą“.
Marijos paėmimas į dangų
Šventojo Gabrieliaus pasveikinimas Dievo Motinai yra viena gražiausių giesmių, kokias tik galime giedoti Aukščiausiojo garbei. „Aš giedosiu tau naują giesmę“ (Ps 143). Ši nauja giesmė, kurią Dovydas išpranašavo, kad ji bus giedama atėjus Mesijui, yra ne kas kita, o angeliškasis pasveikinimas.
Yra senoji ir naujoji giesmė: pirmoji yra ta, kurią žydai giedojo iš dėkingumo Dievui už tai, kad jis juos sukūrė ir palaikė jų egzistenciją - už tai, kad išlaisvino juos iš nelaisvės ir saugiai pervedė per Raudonąją jūrą - už tai, kad davė jiems manos valgyti ir už visus kitus Jo palaiminimus.
Naujoji giesmė - tai giesmė, kurią krikščionys gieda dėkodami už Įsikūnijimo ir Atpirkimo malones. Kaip šie stebuklai įvyko dėl angelų pasveikinimo, taip ir mes kartojame tą patį pasveikinimą, norėdami padėkoti Švenčiausiajai Trejybei už Jos neišmatuojamą gerumą mums.