Kada: 2025 kovo 12, trečiadienį, 19:45
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių
Palaimintasis Alanas de la Rošė, kuris buvo labai atsidavęs Švenčiausiajai Mergelei, gavo iš jos daug apreiškimų, ir žinome, kad jis patvirtino šių apreiškimų tiesą iškilminga priesaika. Trys iš jų išsiskiria ypatingu dėmesiu: pirmasis, kad jei žmonės iš neatsargumo, dėl drungnumo ar neapykantos nekalba „Sveika, Marija“, kuris išgelbėjo pasaulį, tai yra ženklas, kad jie tikriausiai bus pasmerkti amžinai bausmei.
Antroji tiesa yra ta, kad tie, kurie mėgsta šį dieviškąjį pasveikinimą, turi ypatingą predestinacijos antspaudą.
Trečioji tiesa yra ta, kad tie, kuriems Dievas suteikė šią malonę mylėti Dievo Motiną ir iš meilės jai tarnauti, turi labai rūpintis, kad ir toliau ją mylėtų ir jai tarnautų iki to laiko, kai jos Sūnus juos įkurdins danguje tokiame šlovės laipsnyje, kokio jie nusipelnė.
Viepats Jėzus Getsemanės sode krauju prakaituoja
Vieną dieną šventoji Gertrūda regėjo mūsų Viešpatį, skaičiuojantį auksines monetas. Ji išdrįso Jo paklausti, ką Jis daro, o Jis atsakė: „Aš skaičiuoju jūsų sukalbėtus ‚Sveika, Marija‘; tai pinigai, už kuriuos jūs perkate dangų“.
Šventasis ir mokytas jėzuitas tėvas Suarezas taip giliai suvokė angeliškojo pasveikinimo vertę, kad sakė, jog mielai atiduotų visą savo mokslą už vieną gerai sukalbėtą „Sveika, Marija“.
Viešpats Jėzus nuplakamas bizūnais
Šventieji pagrindiniu savo studijų objektu laikė mūsų Viešpaties gyvenimą; jie apmąstė Jo dorybes ir kančias ir taip pasiekė krikščioniškąjį tobulumą.
Šventasis Bernardas pradėjo nuo šio apmąstymo ir visada jo laikėsi. „Pačioje savo atsivertimo pradžioje, - sakė jis, - pasidariau miros puokštę iš savo Gelbėtojo kančių. Šią puokštę pasidėjau ant širdies, galvodamas apie Jo kančios rykštes, erškėčius ir vinis. Kiekvieną dieną visą savo protą sutelkdavau į šių paslapčių apmąstymą“.
Viešpats Jėzus karūnuojamas erškėčių karūna
Šventasis Dominykas suskirstė mūsų Viešpaties ir Dievo Motinos gyvenimą į penkiolika paslapčių, kurios reiškia jų dorybes ir svarbiausius veiksmus. Tai penkiolika paveikslų, kurių kiekviena detalė turi vadovauti mūsų gyvenimui ir jį įkvėpti. Tai penkiolika liepsnojančių žibintų, vedančių mūsų žingsnius per šį žemiškąjį gyvenimą; penkiolika spindinčių veidrodžių, padedančių mums pažinti Jėzų ir Mariją, pažinti save ir įžiebti jų meilės ugnį savo širdyse; penkiolika ugninių krosnių, kad mus visiškai sudegintų jų dangiškosios liepsnos.
Viešpats Jėzus neša kryžių
Pagrindinis krikščionio rūpestis turėtų būti siekti tobulumo. Didysis apaštalas mums sako: „Būkite ištikimi Dievo sekėjai, kaip Jo mylimi vaikai“ (Ef 5, 1). Ši pareiga yra įtraukta į amžinąjį mūsų predestinacijos dekretą, kaip vienintelė Dievo numatyta priemonė pasiekti amžinąją garbę.
Šventasis Grigalius Nysietis pateikia mielą palyginimą, sakydamas, kad visi esame dailininkai ir kad mūsų sielos yra tuščios drobės, kurias turime užpildyti. Spalvos, kurias naudojame, yra krikščioniškosios dorybės, o originalas, kurį turime kopijuoti, yra Jėzus Kristus, tobulas gyvasis Dievo Tėvo atvaizdas. Kaip dailininkas, norėdamas nutapyti tikrovišką portretą, pasistato modelį priešais akis ir, prieš darydamas kiekvieną potėpį, žiūri į jį, taip ir krikščionis visada turi turėti prieš akis Jėzaus Kristaus gyvenimą ir dorybes, kad niekada nesakytų, negalvotų ir nedarytų nieko, kas neatitiktų to modelio.