Kada: 2024 gruodžio 11, trečiadienį, 19:45
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių

Jėzaus agonija Getsemanės sode

Ak, taip, budėkime šalia didžiojo Karaliaus, kuris panoro tapti mūsų paguodos ir meilės reikalingu savo tabernakulių vienatvėje. Deja, kiek daug nuolaidžių draugų miega kaip privilegijuotieji apaštalai! Ir jie tai daro, kol Jėzus kenčia, kol Jo prakaitas virsta krauju.

Ypač naktimis nuodėmė įžiebia blogio žiburį ištvirkimo ir niekšybės tankmėse bei tamsiuose pogrindžiuose. Antikrikščioniški sąmokslai tęsiasi. Kėslai prieš Jėzų Kristų niekada nesibaigia.

Tegul mūsų širdys budi sargyboje. Tegul jos budi kaip atgailos sargyba prie altorių ir tabernakulių.

„Kelkitės dabar“, - sako Jėzus trims mokiniams, kai juos pažadina. „Artėja išdavikas.“ Taip Jis dažnai kalba ir mums. „Ateikite manęs ginti, ateikite atsilyginti, ateikite paguosti; išdavikai yra prie vartų; nebėkite kaip apaštalai. Aš pasikliauju jumis kaip savo draugais ir kareiviais. Mylėkite Mane visa širdimi.“

Nuplakimas

Neskaistumo nuodėmė sąlygoja rimtą socialinį blogį, nes ji retai kada pasilieka privačia yda. Daug blogesni nei stulpas ir plakimai yra tie blogio ir socialinės nuodėmės rūmai, kur Kristus ir toliau negailestingai plakamas. Šita pati pasibaisėtina nuodėmė yra atliekama namuose šventvagišku didžio santuokos sakramento išniekinimu.

Šitas sakramentas, viso socialinio ir krikščioniško gyvenimo kertinis akmuo, yra baisiai išniekinamas nelabu piktnaudžiavimu santuoka, jau nekalbant apie skyrybas. Ir visų blogiausia, daugelyje vietų, civilinis įstatymas šitą sunkią skyrybų nuodėmę laiko teisėtu dalyku. Tik Tu, o Dieve, gali išskirti tai, ką Tu sujungei šventojoje moterystėje.

Dabartinėmis dienomis išsiskyrusieji nereikalauja Jono Krikštytojo galvos, bet Tavo galvos, o mano Jėzau! Šitas blogas įstatymas nėra tikras įstatymas, nes prieš Tave, o Jėzau, suverenus įstatymdavį, joks žmogus negali išleisti įstatymo.

Jėzaus Širdie, palaimink tuos namus, kuriuose Tu tikrai viešpatauji kaip Meilės Karalius. Pasilik tuose namuose, Jėzau, nes jie yra atsiteisimo prieglobsčiai.

Karūnavimas erškėčiais

Kryžiaus kvailybė trikdo pasaulio išmintinguosius. Jie nenori girdėti net užuominų apie Tavo socialinį karaliavimą. Užtenka, jie mano, kad Tu karaliausi tarp angelų, palikdamas šitą tremčių vietą politikams. Jie įsivaizduoja, kad Tavo karalystė yra viršuje; jų, čia, apačioje.

Atleisk jiems už šią piktadarystę, kuri pakartoja nedorą spektaklį, suvaidintą kareivių ir chuliganų, karūnavusių Tave erškėčiais ir įžeidusių Tavo Dieviškąją Didenybę. Bet Tu esi ir visada būsi, Jėzau, Šlovės Karalius žemėje, kaip ir danguje. Tu vienas esi bet kokios valdžios šaltinis!

Sudėję rankas į Marijos, Visatos Karalienės, rankas, pasižadame, kad nepaliaujamai stengsimės, jog būtų pripažinta Tavo socialinė karalystė. Gyvenime ir mirtyje būsime Tavo kariai ir apaštalai. Mūsų apgailestavimai ir atodūsiai dėl tokios daugybės baisių išdavysčių yra teisėti ir geri. Tačiau jų nepakanka. Turime veikti kaip apaštalai!

Kryžiaus nešimas

„Jie nekentė manęs“, Jėzus aiškiai pasakė savo apaštalams, „jie nekęs ir jūsų“.

Ach, Jis neturėjo omenyje Piloto ar jo budelių, kai pasakė tuos žodžius. Pilotas, tiesa, buvo palaidas ir nedoras teisėjas, ir taip pat yra tiesa, kad budeliai Jėzų kankino su laukiniu žiaurumu; bet jie neturėjo tikros neapykantos savo Aukai.

Priešingai, Herodas ir Kajafas, ir ypatingai sanhedrino nariai, veikė skatinami moralinės neapykantos Jėzui. Tai jie Jo agonijoje tyčiojosi iš Jo ir liejo ant Jo pagiežą bei piktžodžiavimus Kalvarijos kalne. Ši neapykanta, o Meilės Dieve, vis dar tęsiasi! Tai šio neapykantos svoris privertė tave suklupti skausmingame kelyje link Kalvarijos.

Marija, Jėzau, tikrai dalyvavo Tavo taurėje ir tą iškilmingą vienatvės ir kančios akimirką paaukojo Tau visą savo Širdies švelnumą. Gerbiame Ją kaip didžiąją Atlygintoją, Reparatrix, ir vienijamės su Ja, aukodami Tau savo neribotą meilę mainais už tulžį ir neapykantą. Kokia paslaptis slypi šiame susitikime! Koks abipusės paguodos susiliejimas! Taip, bet taip pat koks Motinos ir Sūnaus asmeninio skausmo atnaujinimas!

Nukryžiavimas

Tai šventasis Paulius išdrįso pavartoti tuos nuostabius žodžius: „kryžiaus kvailystė“. Ši dieviškoji kvailystė buvo ir visada bus „skandalas“ pagonims ir daugeliui tų, kurie krikščionimis yra tik iš vardo.

Ak, bet ši „kvailystė“ iš tiesų yra didžiausia Dievo išmintis ir galia. Ir šis „skandalas“ taps amžinosios šlovės karūna milijonams atpirktų sielų. „Giriame Tave, garbiname Tave, o Kristau, nes savo šventuoju Kryžiumi Tu atpirkai pasaulį“.

Dievo Avinėlis atsilošė savo sužadėtuvių lovoje, kuri yra kryžiaus skersinis, ir jie pritvirtino Jo rankas ir kojas vinimis. Virš Jo kraujuojančios Galvos jie pakabino užrašą: „Jėzus iš Nazareto – žydų karalius“. Jis ne tik žydų, bet viso pasaulio karalius.

Tavo kraujas ir žaizdos kalba mums kokia didelė yra ta Meilė, kuri prikalė Tave prie Kryžiaus; taip, ir tuo krauju Tu parašei krikščionišką Įstatymą, kurio santrauka yra šiuose švytinčiuose žodžiuose: „mylėsi savo Viešpatį visu savo protu, visa savo širdimi ir visa savo siela“.