Kada: 2024 gruodžio 4, trečiadienį, 19:45
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių

Apreiškimas švc. Mergelei Marijai

Taip, dieviškoji Marijos Motinystė iš tikrųjų yra visų jos nesuskaičiuojamųjų ir garbingųjų privilegijų centras ir šaltinis. Garbingiausia Marijos šventė tad yra jos Dieviškosios Motinystės minėjimas. Mater Dei! Mater Christi! Visi jos titulai plaukia iš ten.!

O Nekaltoji Marija, mes giriame tave ir garbiname tave, pradėtoji be gimtosios nuodėmės, nes tu esi Motina to, kuris yra begalinis Šventumas. Ir nuo Apreiškimo akimirkos mes skelbiame tave dangaus ir žemės Karaliene, nes tas, kuris yra karalių Karalius, įsteigė savo dvarą tavo Širdyje, Jo pirmąjį sostą žemėje.

Tai irgi yra priežastis, kodėl šalia Tarpininko Jėzaus, Tu esi visų malonių Tarpininkė, nes tu esi Motina to, kuris yra ir Malonė, ir Gyvenimas.

Marijos apsilankymas pas šv. Elžbietą

Kaip dažnai baltas mūsų Krikšto drabužis buvo nuodėmės supurvintas ir suplėšytas. Ir kaip dažnai Jėzus, visada vedamas Marijos, nepavargdamas sugrįžo nuplauti mus savo Kraujyje per atleidimą, teikiamą atgailos sakramente.

Aplankyk mus ir atverk mums akis, o dieviškoji Motina; apsaugok mus nuo didžio pavojaus savo nedėkingumu sudrumsti gailestingumo šaltinį. O mylimiausioji Motina, įtvirtink mus antgamtinėje ramybėje iki tos amžinos dienos, kada mums švies „Lucerna“, rojaus Žibintas, kuris yra Avinėlis.

Kodėl Jėzus neapvalė Jono Krikštytojo per nuotolį, vienu savo Širdies dūžiu? Nes Jis norėjo, kad Marija tame turėtų dalį, tarsi būti tiltu, kuris Jį ten nuneš. Jis nepadarytų to didžio stebuklo nepasidalindamas didžia garbe su savo Motina. Marijos tarpininkavimas yra tad tobulai nuspręstas Jėzaus, Gelbėtojo ir Tarpininko, misijoje.

Mūsų Viešpaties gimimas Betliejuje

Palaiminta Tu, o Mergele Marija, kurios įsčios priglaudė Tą, kurio visa kūrinija negali apimti, ir kuris devynis mėnesius buvo maitinamas Tavo tyriausiuoju krauju.

Taip, net prieš angelams užgiedant, tavo girianti ir garbinanti Širdis giedojo šitą himną, kai, ant tavo rankų altoriaus, Tu paaukojai šitą garbintiną Vaiką kaip gyriaus ir atsiteisimo Auką Jo Tėvui. Angelai girdėjo šitą himną, kylantį iš kiekvieno Tavo motiniškos Širdies dūžio, o Marija, ir jie giedojo jį dangaus aukštumose ir girdint ganytojams piemenėliams. Mes trokštame, o šventoji Mergele, kad visas mūsų gyvenimas, kaip kad tas šventųjų, būtų himnas Dievo garbei, per Jėzų Kristų, tavo garbintiną Sūnų.

Žemiškas atsakymas Betliejaus himnui yra daugiau nei didingas: kiekvieną rytą jis pakelia šventuosius danguje ir dangiškąsias dvasias į gėrėjimosi ekstazę. Bažnyčia, atpirktos žmonijos vardu, intonuoja šitą himną prie savo altoriaus nuo pirmojo didžiojo ketvirtadienio. Arba greičiau tai pats Jėzus Kristus jį gieda šventosios aukos metu. Bažnyčia iš tikrųjų, per Jėzaus žaizdas, nukryžiuotojo ir aukos, intonuoja šitą himną šitais kilniais žodžiais: „mes giriame Tave, o Tėve; mes laiminame Tave, mes garbiname Tave, mes dėkojame Tau dėl Tavo didžios garbės“.

Kūdikio Jėzaus atnašavimas šventykloje ir Marijos apsivalymas

Atiduokime tad Marijai tarpininkei, Mediatrix, mūsų visą dvasinį gyvenimą. Mūsų gyvybė yra mūsų širdyje, į tai įeina mūsų troškimas ir ambicija tobulinti ir pašventinti save. Patikėkime Marijai mūsų mažas kasdienes aukas, maldas, pamaldumus, šeimos priešiškumus, nesusipratimus ir mūsų didelius rūpesčius. Mamos visada būtinai domisi šitais dalykais, ypatingai Marija, visų motinų Motina!

Taip, vieną dieną danguje mes žavėsimės tuo, už ką šventieji yra skolingi Marijos tarpininkavimui; žinosime, kokį didelį ir lemiamą vaidmenį Ji suvaidino jų kilniuose gyvenimuose.

Ypač vieną lobį, Švenčiausioji Motina, prašome Tave paaukoti Jėzui: tai mūsų asmeniniai ir privatūs skausmai, kurių niekas kitas nežino! Suteik mums malonę priimti juos su atsidavimu ir, dar daugiau, džiūgauti dėl jų kaip dėl dieviškosios malonės.

O Marija, atnašavimo šventykloje dieną, Simeonas pranašavo, kad kalavijas pervers Tau Širdį. Ant Kalvarijos kalno tavo Širdis buvo drąskoma skausmų, kai patyrei, jog tik vienas iš dvylikos išrinktųjų ten buvo! Bet priešiška minia ten buvo dideliais skaičiais, pripildyta neįtikėtinos neapykantos.

Ateik mums į pagalbą tomis kančios valandomis; mūsų Getsemanėje sustiprink mus dar labiau, nei angelas sustiprino Jėzų. O Motina, įdėk mus su visomis mūsų kančiomis į dieviškąją Jėzaus Širdies žaizdą.

Vaiko Jėzaus praradimas ir Jo suradimas šventykloje

Marija kalba: „jūs, kurie einate šiuo keliu, ateikit ir pamatykit, ar yra skausmas, kaip tas skausmas, kurį aš patyriau Jeruzalėje. Tas, kuris yra man viskas, mano Viešpats ir mano Sūnus, yra lygiai tas pats, kuris bus jūsų gyvenimo garbė danguje visą amžinybę. Ah, taip, aš pamečiau šį dieviškąją Brangenybę, ir aš Jo ieškojau mirinų kančių agonijoje. Ieškau savo mylimojo; pasakykit man, ar Jo nematėte.

O, kaip aš apverkiu su motinišku skausmu tuos mano vaikus, kurie praranda Jėzų ir nejaučia nei mažiausio sąžinės graužimo!

Šitas praradimas krikščionims turėtų būti vienintelė nepakeliama kančia, karti labiau nei tūkstantis mirčių, nes tai labai panašu į beviltišką depresiją pragare. Jei tu praradai Jėzų nusidėdamas, paguosk mane jo ieškodamas, ir tu Jį rasi. Ir tada niekada Jo neprarask!“