Kada: 2024 lapkričio 27, trečiadienį, 19:45
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių
Mūsų Viešpaties prisikėlimas
Šventasis Paulius, šis iškalbingiausias apaštalas, manė, kad visiškai neįmanoma išreikšti to, ką Viešpats yra paruošęs tiems, kurie Jį myli. Nebuvo nė vieno angelo ar šventojo, kuris galėtų bent menkiausiai įsivaizduoti tą didingą šlovę, kuri vieną dieną taps mūsų amžinuoju vainiku. Tai pranoksta bet kokį įsivaizdavimą ir išsireiškimą!
Šventieji atsisakė absoliučiai visko, kad užsitikrintų vieną didžiulę amžinąją gėrybę. Gyventi dėl Dievo ir turėti Dievą šioje žemėje; gyventi dėl Dievo ir turėti Dievą visą amžinybę - štai tikroji išmintis. Štai didžioji ir vienintelė tikrosios laimės paslaptis!
Tad atskleisk mums, Jėzau tobuloje šviesoje, kančios kilnumą, išmintį ir vaisingumą! Tuomet mes šlovinsime Tave, o Garbingoji Auka, už Tavo kryžių ir už mūsų kryžius! Ir jei dėl kokio nors neįmanomo atsitiktinumo šventieji danguje ko nors gailėtųsi, tai tik dėl to, kad jie nepakankamai kentėjo arba nežinojo, kaip meiliau kentėti su Tavimi ir dėl Tavęs, Jėzau!
O Tu, Šviesa, tyriausia ir palaimingiausia, šviesk giliausioje Tavo ištikimosios draugijos krūtinėje.
Mūsų Viešpaties žengimas į dangų
Apvaizdos plane viską ženklina Išmintis. Alyvų kalnas buvo Gelbėtojo agonijos ir Jo gėdingos išdavystės scena ir liudininkas. Jis taip pat turėjo tapti šlovingo Viešpaties įžengimo į dangų vieta.
Marija neabejotinai buvo tarp dalyvaujančiųjų. Ta, kuri matė Jį gimusį oloje, Ta, kuri matė Jį mirštantį ant gėdingo kryžiaus, mato savo Sūnų, kylantį į dangų kaip dieviškąjį Nugalėtoją! Gerasis Mokytojas mus paliko, bet nepaliko našlaičių, nes Jis jau prisirišo prie mūsų žemės per šventąją Eucharistiją. Ir Jis bus su mumis Bažnyčioje iki paskutinės dienos, kaip pažadėjo. Jis mus paliko mūsų pačių labui ir mūsų pačių šlovei. Jis išėjo, kaip sakė, prašyti Tėvo atsiųsti mums Užtarėją, Šventąją Dvasią. Jis taip pat aiškiai pasakė, kad žengia į dangų paruošti mums vietos.
Šventosios Dvasios nužengimas
Prieš žengdamas į dangų Jėzus liepė apaštalams likti Jeruzalėje, kol nužengs pažadėtasis Parakletas (Guodėjas).
Apaštalai kartu su keliomis šventomis moterimis ir mokiniais meldėsi aukštutiniame kambaryje, švelniai vadovaujami savo Karalienės Marijos, kai staiga namus sudrebino stiprus vėjas ir Šventoji Dvasia nusileido ugnies liežuvių pavidalu, kurie atėjo ir pasiliko virš jų galvų. Šventoji Dvasia perkeitė apaštalus: po Sekminių jie tapo naujais žmonėmis! Bailiai tapo kankiniais! Neišmanėliai tapo mokytais!
Šventoji Dvasia, būk mums vienintelė šviesa mūsų tamsybėse, malonė ir stiprybė, kad galėtume kuo geriau gyventi savo tikėjimu. Ateik ir nedelsk, maloningasis guodėjau, nusileisk ir atnaujink žemės ir mūsų vargšų širdžių veidą!
Marijos paėmimas su kūnu ir siela į dangų
Šlovingoji ir triumfuojanti Marija mums sako: "Prašykite su visišku pasitikėjimu visko, ko tik norite. Aš esu ir liksiu jūsų Motina. Mano sostas ir mano šlovė turi išplėsti tavo pasitikėjimą mano galia, kurią pranoksta tik mano gailestingumas. Prašykite, ir gausite, mano vaikai, nes aš visada laukiu, kad galėčiau jus užlieti savo dosnumu.
Dabar esu dangų danguje, bet dėl to negaliu pamiršti, kad mano gimtinė yra jūsų tremties žemėje ir pagal kilmę esu nuolanki Nazareto tarnaitė. Neleisk, kad mano didybė tave išgąsdintų, verčiau tegul ji tave patraukia į mano glėbį!"
Garbindami Švenčiausiąją Trejybę ir Marijos Ėmimo į dangų paslaptį, per Nekaltąją ir Skausmingąją Marijos Širdį prašykime malonės gyventi kaip Jos vergai pagal šventojo Liudviko Marijos Grigonio de Monforto mokymą! Taip mes užkariausime Jėzaus Širdį!
Marijos karūnavimas danguje
Šventoji Dvasia, mes, kurie vis dar esame šioje tremtyje, trokštame prisijungti prie šventųjų legionų ir šlovinti Mariją tapdami šventaisiais. O Garbingasis Pašventintojau, atlik mumyse šį nuostabų darbą. Pašventink mus Nazareto kelyje ir mokykloje.
Kaip Tu pašventinai Mariją, pašventink ir mus per mūsų kasdienybės paprastumą! O Šventoji Dvasia, padaryk, kad gerai išmoktume šią paprastą, bet gilią pamoką: šventumą sudaro tai, kad gyvename savo tikėjimu jo visumoje ir su didžiule degančia meile!