Kada: 2024 lapkričio 20, trečiadienį, 19:45
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių

Jėzaus agonija Getsemanės sode

Po paskutinės vakarienės, dar ant Jo lūpų esant Jo kilniai kunigiškajai maldai, Jėzus išėjo į alyvų sodą. Kas ten įvyko? Baisus reginys sukėlė baimę Jo širdyje. Jis yra Dievas-Žmogus; ir Jam praeitis bei ateitis regima vienu akimirksniu, nes jos regimos amžinybėje. Prieš Jo akis prabėga visi nusikaltimai ir visos nuodėmės, padarytos nuo Adomo nuopuolio iki paskutinės paskutinio žmogaus nuodėmės.

Jėzaus vizija buvo tūkstantį kartų baisesnė, ir vienintelė priežastis, kodėl Jis nemirė, yra ta, kad Jis yra Dievas. Kaip skydas, skirtas Tėvo garbei ginti, Jo Širdis atlaikė šį užnuodytų strėlių lietų. Tačiau Jis buvo jo prislėgtas. Jo gyslos ėmė tinti, ir Jėzų išpylė kruvinas prakaitas, kuris lašėjo ant žemės.

„O Tėve, - dejavo Jis, - jei įmanoma, atimk iš manęs šią taurę, bet tebūnie Tavo, o ne mano valia.“

Pasigailėk, Jėzau, pasigailėk! Kiekvienas iš mūsų praėjo priešais Tave tame Getsemanės regėjime; kiekvienas iš mūsų, padengtas raupsuotomis savo nuodėmių žaizdomis!

Atleisk mums, Jėzau, už šią nuodėmių taurę, kurią Tu gėrei. Atleisk mums, kad sukėlėme Tau kruviną prakaitą.

Nuplakimas

Atrodo, kad tam tikros privilegijuotos sielos matė regėjime, kaip Jėzus, pririštas prie stulpo, buvo žiauriai plakamas lazdomis ir rykštėmis. Jo garbingasis kūnas kabojo suplėšytas į gabalus taip, kad buvo galima beveik matyti nuogus Jo kaulus. Jis nekaltas. Jėzus, sudraskytas žiauraus plakimo, atsilygino už mūsų kūno nuodėmes.

Jėzus kalba: „O Mano vaikai, nekraukite visos kaltės Mano katorgininkams, bet patys muškitės į krūtinę, jei jaučiate gailestį dėl to, kad sutepėte savo nekaltumą.“ Viešpatie, Viešpatie, pasigailėk mūsų. Per Nekaltąją Mariją atleisk mūsų akių, minčių, troškimų ir uždraustų jausmų nešvarumą.

Padedami Tavo malonės, žadame kovoti ir nugalėti; bet palaikyk mūsų drąsą. Atkurk, o Viešpatie, mūsų nekaltumą. Suteik mums jėgų greičiau priimti mirtį, Jėzau, nei iš naujo Tave rykštėmis plakdami.

Karūnavimas erškėčiais

O, koks neabejotinas liūdesys Jėzui, matyti tiek daug krikščioniškų tautų, oficialiai maištaujančių prieš Jo Asmenį ir Jo Įstatymą.

Šiems šiuolaikiniams įstatymų leidėjams Kristus nieko nebereiškia, todėl Jis nebėra jų vadovas. Seniai seniai geresniais laikais Jis buvo kertinis tautos struktūros akmuo. Nuo tų laikų mes taip toli žengėme į priekį! Jaučiamės per daug šiuolaikiški, kad būtume krikščionys.

Piktadariai, kurie blogai elgėsi su Jėzumi kalėjime pirmąjį didįjį ketvirtadienį, savo nežinojime buvo beveik pranašiški tame, ką padarė, nes po daugelio šimtmečių didūs ir galingi tautų valdovai atnaujins šitą vis besikaupiantį veiksmą. Valstybė po valstybės vėl jį karūnuos erškėčiais.

„Tegul Jis bus uždraustas mokyklose“, sako sekuliarizuotas švietimas. „Šalin Jį!“ šaukia oficialus sekuliaristų edukacijos įstatymas, „Barabbas, palaidumas ir ateizmas, taip! Bet Kristaus kaip Karaliaus mes neturėsime!“

„Barabas, paleistuvystė ir ateizmas, taip! Bet mes neturėsime Kristaus kaip savo Karaliaus!“

Kryžiaus nešimas

Išsekus kraujui ir jėgoms, prislėgtas sunkaus kryžiaus svorio, Jėzus nualpsta. Jis krenta trečią kartą. Jis toks išblyškęs ir silpnas, kad jie baiminasi, jog Jis mirs pakeliui. Tada jie priverčia Simoną Kirėnietį nešti Kryžių už Jėzų, kuris jau arti mirties. Jie nori, kad Jis mirtų nukryžiuotas.

O, koks nuostabus ir tikrai didingas pašaukimas - padėti Jėzui Jo skausmingoje kelionėje ir Jį paguosti! Nei nuodėmės, nei neapykantos, nei persekiojimų niekada nepavyks iki galo nuslopinti; visada bus kryžius.

Jėzaus Širdie, mes turime teisę ir galią paguosti Tave. Kokia tai šlovė ir malonė, dar didesnė už tą, kuri buvo suteikta laimingajam kirėniečiui! O Viešpatie, kaip atgailą ir dėl daugelio abejingų pasaulio žmonių išgelbėjimo trokštame būti Tavo meilės Kirėniečiais. Priimame Tavo kryžių kartu su savo kryžiumi. Trokštame gyventi ir mirti nukryžiuoti su Tavimi ir taip laimėti Tau sielas.

Nukryžiavimas

Turime kažką daugiau nei brangų Kalvarijos atminimą, kažką daugiau nei Jeruzalės Šventąjį kapą. Turime Altorių, kuris yra tikroji Golgota. Ir ypač turime Garbingąją Auką; tą patį nukryžiuotąjį Jėzų, kaip ir Didįjį penktadienį. Jį turime šventojoje Mišių aukoje, nes ten švenčiame amžinąjį Didįjį penktadienį! Ak, tegu mums niekada netampa neįdomu ir nuobodu su šiuo stebuklu. Tegul Skausmingoji Mergelė vėl pažadina mūsų tikėjimą ir meilę!

Švenčiausiosios Trejybės ir Jėzaus Kristaus Nukryžiavimo paslapties garbei per Nekaltąją ir Skausmingąją Marijos Širdį prašykime aukos dvasios ir priimkime savo luomo kryžius kaip dangaus teikiamą malonę.