Kada: 2024 lapkričio 13, trečiadienį, 19:45
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių

Apreiškimas švc. Mergelei Marijai

Švenčiausiojo Rožančiau Karaliene, nepažeista Mergele, leisk man giedoti tavo gyrių! Duok man galią nugalėti mano priešus.

Viešpaties angelas pasakė Marijai. Ji pradėjo iš Šventosios Dvasios ir Žodis tapo Kūnu.

Tas, kuris buvo Tėvo spindesys ir visada buvo garbinamas dangaus aukštumose, nuo tos Kovo 25 dienos, po Marijos „fiat“, taip pat buvo garbinamas šventos Nazareto tarnaitės įsčiose, Mergelės ir Motinos.

Štai kodėl, o Marija, kartu su visais visų laikų krikščionimis, pavadinome tave palaiminta. Tik pats Dievas yra už tave didesnis, tik Dievas už tave šventesnis.

Marijos apsilankymas pas šv. Elžbietą

Marija, mūsų dieviškoji Tarpininkė, daug prisidėjo prie pirmosios ir esminės mūsų Krikšto dovanos, pirmojo mūsų krikščioniškojo gyvenimo žingsnio. Tarp visų milijonų pagonių mes nuo pat kūdikystės buvome įrašyti į Gyvenimo knygą. Mūsų pasirinkimas buvo Tavo pirmasis motiniškas bučinys, Mergele-Tarpininke. Krikšto malonė yra dalyvavimas dieviškajame gyvenime, o Marija yra jo kanalas.

Žodis atėjo gelbėti. Jis atėjo į žemę ne teisti ar pasmerkti, bet išgelbėti tai, kas buvo pražuvę. Jis išties yra begalinio Tėvo gerumo apsireiškimas. Ir Jo gerumas spinduliuoja, kaip gyvybę teikianti šiluma, iš kiekvieno Išganytojo žvilgsnio ir kiekvieno gesto. Bet pastebėkime, kad šioje išganymo misijoje Motina visada eina pirma Sūnaus. Tai ji paruošia Jam kelią, nes Ji yra Jo švelnumo ir Jo gailestingumo aušra.

Marija, mūsų dieviškoji Tarpininkė, daug prisidėjo prie pirmosios ir esminės mūsų Krikšto dovanos, pirmojo mūsų krikščioniškojo gyvenimo žingsnio. Tarp visų milijonų pagonių mes nuo pat kūdikystės buvome įrašyti į Gyvenimo knygą. Mūsų pasirinkimas buvo Tavo pirmasis motiniškas bučinys, Mergele-Tarpininke. Krikšto malonė yra dalyvavimas dieviškajame gyvenime, o Marija yra jo kanalas.

Mūsų Viešpaties gimimas Betliejuje

Atėjus valandai, Marija atnešė savo pirmagimį Sūnų, suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose. (šv. Luko 2, 7) Viešpatie Jėzau, mes tikime, kad Tu esi Dievo Sūnus, gimęs Betliejuje iš Mergelės Marijos: „Natus es de Maria Virgine!“ Tačiau kokiu aukščiausiu tikslu Įsikūnijęs Žodis nužengė į žemę? Tai mums pasakys angelai, giedodami „Gloria in Excelsis Deo“!

Didi šių žodžių svarba yra išreikšta stebuklu, kurio dalyviai yra ne kas kita, kaip dangiškųjų dvasių chorai. Apmąstykime tai - aukščiausias visa ko tikslas: gyvenimo, kentėjimų, pagudų ir mirties; absoliučiai viskas čia ant žemės yra dėl Dievo garbės. Ir šita garbė turėtų būti tokia pilna ir tobula žemėje, kokia yra danguje.

Tad žymiausio istorijos fakto, Dievo Sūnaus įsikūnijimo ir gimimo kaip Mergelės Marijos Sūnaus, aukščiausias ir ypatingas tikslas yra didesnė Tėvo ir Trejybės garbė, ir tik po to žmonijos išgelbėjimas, mūsų amžinasis gėris. Turėkime omenyje šitą tvarką; gerbkime antgamtinių vertybių mąstą, nes mes nieko neprarasime atiduodami Dievui, kas jam priklauso, pastatydami Jį pirmoje vietoje visame kame.

Vaiko Jėzaus atnašavimas šventykloje ir Marijos apsivalymas

Šita jaudinanti paslaptis duoda mums du pavyzdžius. Pirmas yra Jėzaus Kristaus, kuris, jau ištaręs savo „fiat“ savo Tėvui, dabar stovi pasiruošęs atnaujinti ir iškilmingai ratifikuoti savo pasiaukojimą Marijos rankomis. Jis tai padaro oficialiu ir legaliu keliu Jeruzalės šventykloje.

Marija aukoja Tėvui savo Jėzų, kuris Jai iš tikrųjų yra dieviška brangenybė, nes Jis tikrai Jos vaikas. Jėzus, aukodamasis Marijos rankomis, tarsi mums sako: „aš jums duodu didį pavyzdį; sekite Manimi, mėgdžiokite Mane! Atsiduokite mano Širdžiai, visada per Mariją, ir būsite šiltai priimti“.

O palaimintoji Mergele, mes toli nuo to, kad būtume tavo brangenybės, bet mes Tau brangūs, nes mes įsūnytieji Tavo vaikai. Tad pažvelk į mus tad savo gailestingomis akimis ir savo turtais kompensuok ko trūksta mūsų didžiam skurdui. Pristatyk mus Jėzui. Išpildyk mumyse, o mergele tarpininke, Jėzaus atnešimą į šventyklą.

Vaiko Jėzaus praradimas ir Jo suradimas šventykloje

Čia tikrai yra viena iš labiausiai perveriančių Jos Nekaltosios Širdies skausmų: jos dieviškosios Brangenybės praradimas, Jos Jėzaus Jeruzalėje, sielvartas kuo tikriausias ir skausmingiausias, nors šis praradimas buvo tik laikinas.

Vienintelis tavo liūdesio saikas, o dieviškoji Motina, tai neišmatuojama tavo širdies meilė. Be Jėzaus, dangus būtų sausa ir bedžiaugsmė oazė. Taip tad tu kentėjai Kalvarijoje kaip tikras kankinys, o liūdnoji Karaliene; bet tada tu kentėjai šalia Jo, nes jis fiziškai vis dar buvo su Tavimi.

Senasis Simeonas išpranašavo žiaurią žaizdą, kurią padarys šitas kalavijas. Bet tai buvo Tėvas, kuris savo iškilioje ir paslaptingoje Apvaizdoje, norėjo Tau šios taurės, o dieviškoji Karaliene.