Kada: 2024 spalio 16, trečiadienį, 19:45
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių
Iš Leono XIII enciklikos „Iucunda semper expectatione“ (1894).
Galiausiai sekančiose garbės paslaptyse, patvirtinama ta pati didžios Mergelės maloninga tarnystė, ir tikrai gausiau. Prieš mirtį triumfuojančio Sūnaus garbe ji mėgaujasi tyliame džiaugsme.
Su motinišku afektu (jausmu) ji palydi į grįžtantįjį į aukščiausiuosius sostus; betgi verta Dangaus, ji užlaikoma žemėje, ji geriausia gimstančios Bažnyčios guodėja ir mokytoja, kuri įsiskverbė į giliausią dieviškosios išminties bedugnę, daugiau nei galima patikėti (šv. Bernardas, Apie Švc. M. M. privilegijas).
Bet kadangi žmogiškojo atpirkimo paslaptis buvo užbaigta ne anksčiau nei atėjo Kristaus pažadėta Šventoji Dvasia, dėl tos priežasties stebime ją atmintiname aukštutiniame kambaryje, kur ji kartu su apaštalais bei už juos melsdama, su neišsakomu sielvartu, subrandina to paties Guodėjo pilnatvę Bažnyčiai, aukščiausią Kristaus dovaną, lobį, kuris niekada neišseks.
Bet, pažengusi į nemirtingą pasaulį, gausia ir nepertraukiama tarnyste ji turėjo maldauti mūsų reikalu.
Mes ją būtent matome pakeltą iš ašarų klonio į šventąjį Jeruzalės miestą, apsuptą angeliškųjų chorų: garbiname ją šventųjų garbėje, iškilią, kuri savo Sūnaus paaukštinta jai suteikiant žvaigždėmis nusėtą diademą (karūną), Ji sėdi prie Jo kaip visatos karalienė ir valdovė.
Garbingieji broliai, visame tame pasirodo „Dievo nutarimas, išminties nutarimas, pamaldumo nutarimas“ (šv. Bernardas, pamokslas Švc. M. M. gimimui, n. 6), tuo pačiu į mus spindi neišsakomai dideli Mergelės Motinos nuopelnai, nei vieno jie negali jaukiai nenuteikti, įlieta tikra viltimi, suteikta Marijos, pasiekti dieviškąjį maloningumą ir gailestingumą.