Kada: 2024 spalio 2, trečiadienį, 19:45
Kur: Skulptūra „Kanklininkas“ prie Kauno pilies
Pridėti į kalendorių
Iš popiežiaus Leono XIII enciklikos „Iucunda semper expectatione“ (1894 rugsėjo 8 d.)
Tai, kad melsdamiesi ieškome Marijos apgynimo, tikrai kaip pagrindu remiasi tarnyste mums suteikti dieviškąją malonę, kuria ji apsčiai naudojasi pas Dievą, kuri orumu ir nuopelnais yra jam priimtiniausia, galia pralenkianti visus dangaus šventuosius. Ši malonė beveik jokiame kitame maldimosi būde nėra taip aiškiai išreikšta kaip rožančiuje: jame prisimenama Mergelės dalis, vaidmenys, kurie buvo reikalingi žmonių išganymui parūpinti, kur tarsi paaiškinamos prieš akis esančios pasekmės: tai didžiai naudinga maldingumui, ar būtų viena po kitos apmąstomos šventos paslaptys, ar pamaldžiai kartojamos maldos.
Pirmosios prieš mus yra džiaugsmo paslaptys.
- Juk Dievo amžinasis Sūnus pasilenkia prie žmonių tapęs žmogumi, bet Marijai sutinkant ir pastojant iš Šventosios Dvasios.
- Tada motinos įsčiose pašventinams Jonas nuostabia charizma, išskirtinėmis dovanomis išmokomas paruošti Viešpačiui kelius, bet tie dalykai atsitinka per Marijos pasveikinimą, kuri lanko savo giminaitę paskatinta dieviško įkvėpimo.
- Galiausiai Kristus išeina į dienos šviesą, tautų ilgesys, išeina iš Mergelės, bet prie jo lopšio ganytojai ir magai (piemenėliai ir karaliai), tikėjimo pirmienos, pamaldžiai sukbėdami, randa Kūdikį su jo Motina Marija.
- Jis tada, kad viešu ritu save kaip auką Dievui Tėvui atiduotų, nori būti atneštas į šventyklą, bet Motinos patarnavimu ten pašventinamas Viešpačiui.
- Toji Marija, paslaptingame Vaiko praradime, su kankinančiu rūpesčiu Jo ieško ir randa su didžiu džiaugsmu.