Kada: 2024 rugsėjo 4, trečiadienį, 19:45
Kur: Šv. Jurgio bažnyčia, Kaunas
Pridėti į kalendorių
Mūsų Viešpaties prisikėlimas
Per dažnai pamirštame, kad esame sukurti Dievui ir tik Jam! Tai ir yra tikrasis mūsų gyvenimo žemėje tikslas: grįžti pas Dievą, mūsų Kūrėją ir Šeimininką. Tada amžinasis gyvenimas bus mūsų gyvenimas, o Jo šlovė - mūsų šlovė, per amžių amžius. Įsikūnijimas ir Dievo-Žmogaus krauju paženklintas kryžius yra didžiausia mūsų viltis!
Kol laukiame dangaus, esame tremtyje. Šioje degančio smėlio dykumoje apgailėtinai trūksta laimės ir ramybės; čia vyksta sunki ir skaudžiausia kova, čia yra dvasinis kryžius ir fizinė kančia. Toks mūsų likimas čia, apačioje, dėl nuodėmės. Bet pakelkite savo širdis! sako mums šventasis Paulius, nes visos pasaulio kančios nepalyginamos su džiaugsmu, ramybe ir šlove, kurią Dievas paruošė savo išrinktiesiems.
Mes nepalaužiamai tikime neišmatuojamu atlygiu, kurį Dievas pažadėjo savo tarnams ir draugams. Aleliuja! Aleliuja!
Mūsų Viešpaties žengimas į dangų
Dievo Karalystė jėga imama, ir tik stiprieji ją gaus! Mirtis nutraukia pačius mieliausius ryšius. Užbėkime mirties darbui už akių; savo noru išsižadėkime savęs, kad paskutinis atsisveikinimas būtų saldus, taikus ir šventas.
Nepuoselėkime iliuzijų, kad galime džiaugtis ir žeme, ir dangumi. NE! Dangus yra tik vienas, ir į jį galime patekti tik tada, jei būsime neturtingi ir atsiriboję nuo pasaulio. Mūsų širdys turi būti apvalytos nuo žemės purvo.
Garbindami Švenčiausiąją Trejybę ir mūsų Viešpaties Žengimo į dangų paslaptį, per Nekaltąją ir Skausmingąją Marijos Širdį prašykime stiprybės nutraukti visas žemiškas grandines, trukdančias mums dvasiškai skristi į Dangų. Pakilkime kartu su Jėzumi į Jo ir mūsų Tėvo Širdį!
Šventosios Dvasios nužengimas
Dažnai sakoma, kad šiandien, praėjus dvidešimčiai šimtmečių po Sekminių, Šventoji Dvasia yra "nežinomas" Dievas. Daugybė pamaldumų, kurie, be abejo, patys savaime yra geri, bet vis dėlto antraeiliai, užėmė šio nuostabaus pamaldumo vietą, ir mes savo dvasiniame gyvenime patiriame pražūtingas Šventosios Dvasios nepaisymo pasekmes.
Mums trūksta šviesos, o labiausiai - tikros meilės dvasios, nes Parakletas (Guodėjas) nėra pakankamai pažįstamas ir mylimas tikinčiųjų. Sakykime labai, labai dažnai:
"Ateik, Šventoji Dvasia, suteik, kad galėčiau praregėti. Ateik ir uždek mano širdį savo dieviškosios meilės liepsna."
Garbindami Švenčiausiąją Trejybę ir Šventosios Dvasios nužengimo per Sekmines paslaptį, per Nekaltąją ir Skausmingąją Marijos Širdį prašykime karščiausio pamaldumo Šventajai Dvasiai. Pasižadėkime Ją mylėti ir stengtis, kad Ji būtų labiau mylima.
Marijos paėmimas su kūnu ir siela į dangų
Danguje prisikėlusiame kūne Jėzus tebenešioja savo žaizdų žymes, tarsi daugybę šlovės saulių, kurios šlovina Įsikūnijusio Žodžio meilę per kryžiaus beprotybę ir Marijos bendradarbiavimą siekiant mūsų išganymo. Todėl atrodo labai tinkama, kad Sūnus norėtų pagerbti švenčiausią savo Motinos kūną, išsaugodamas jį nuo sugedimo, ir tai iš didelio dieviško dėkingumo jausmo.
O Marija, dieviškoji Karaliene, Tu pasielgei kaip Tarpininkė ne tik savuoju "fiat", bet ir savo ilga kankinyste, ne kraujo, bet išskirtinės kentėjimo patirties. Tavo agonijomis ir kančiomis pašlovintas Jėzus ir atpirkta daugybė sielų.
O dieviškoji Motina, Meilės Karalius tau už viską karališkai atsilygino. Osana Tam, kuris tave vainikavo ir apdovanojo. Aleliuja!
Marijos karūnavimas danguje
Viešpatie, mes nuoširdžiai prašome, kad mums padėtų Tavo Švenčiausiosios Motinos, kurios Rožančių mes gerbiame, maldos, kad į mus įsiskverbtų paslapčių, kurias minime, dorybės ir kad gautume sakramentų, kuriuos priimame, poveikį. Kuris gyveni per amžių amžius. Amen!
Garbindami Švenčiausiąją Trejybę ir Marijos karūnavimo danguje paslaptį, per Nekaltąją ir Skausmingąją Marijos Širdį prašome galutinės ištvermės malonės su didžiausia amžinybės danguje viltimi.