Kada: 2024 liepos 10, trečiadienį, 19:45
Kur: Šv. Jurgio bažnyčia, Kaunas
Pridėti į kalendorių
Apreiškimas švc. Mergelei Marijai
Tu, Marija, esi gailestingoji žmonių Motina, nes esi Žmogaus Sūnaus Motina. Gelbėtojas atidavė mums Tave, kai kabojo mirdamas ant kryžiaus.
Tu buvai pati nuolankiausia iš kūrinių ir dėl to tik Tu viena esi iš tiesų didžiausia iš kūrinių.
Dievas-Žmogus gyveno ir tebegyvena tarp mūsų per savo realų buvimą Švenčiausiajame altoriaus Sakramente. Čia Jo Siela susijungia su mūsų siela, Jo Širdis - su mūsų širdimi, Jo Kraujas - su mūsų krauju per Šventąją Komuniją. Čia Jėzus atiduoda mums patį save kaip mūsų dangiškąjį maistą. Taigi Jis ateina mūsų sugerti į save tiek, kiek Jam leidžia mūsų tikėjimas, nes tokie stebuklai visada yra abipusiai. Nepaisant begalinės bedugnės, kuri visada skiria Kūrėją nuo jo kūrinio, šiame pasaulyje nėra sąjungos, kuri taip primintų Įsikūnijimą, kaip sąjunga, atsirandanti per šventąją Komuniją. Be to, ji yra graži išrinktiesiems skirtos amžinosios šlovės nuojauta ir patikimas pažadas.
Marijos apsilankymas pas šv. Elžbietą
Dėkojame Tau, Viešpatie, už tai, kad Tu tikrai panorėjai pastatyti dieviškąją Tarpininkę tarp savo Širdies ir mūsų, išlikdamas vieninteliu mūsų Tarpininku su Tėvu.
Būk palaiminta ir šlovinama, Marija, dėl šios garbės ir išskirtinės privilegijos. Taip, mes tikime, kad kiekviena malonė, nuo Krikšto iki galutinio ištvermingumo, ateina per Tavo motiniškąją Širdį. Jėzus atėjo pas mus per Tave, ir nuo to laiko visos dangaus gėrybės, neabejotinai kylančios iš Jėzaus Širdies, liejasi ant mūsų per Tavo visuotinį ir gailestingą tarpininkavimą. Ačiū Jėzui. Ačiū Tau, Marija, kurios švelnumas ir motiniškas rūpestis padaugina visas šias gėrybes.
Tačiau turime atminti, kad Marijos įsikišimas Jono Krikštytojo atžvilgiu neapsiribojo vien jo apvalymu: Ji jį taip pat pašventino! Tokia yra didžioji Marijos misija - pašventinti mus!
Mūsų Viešpaties gimimas Betliejuje
Taip, Šventoji Mergele, žinau, kad norėdami artintis prie altoriaus ir šventojo stalo, turime savyje turėti gyvą Tavo tyrumo atspindį. Kad galėtume aukoti šventąją Auką ir priimti gyvąją Duoną, kuri yra Jėzus Eucharistijoje, turime stengtis turėti tokį tyrumą, kokio reikia norint patekti į Dangų.
Tam žaviam Kūdikėliui reikėjo Tavęs, reikėjo Tavo globos ir motiniško švelnumo. O būk netoli nuo mūsų altorių, Švenčiausioji Motina, nes čia kiekvieną rytą sakramentiškai gimsta Tavo Jėzus ir čia Jis vis dar nori pajusti Tavo Širdies artumą ir priimti Tavo didingo švelnumo pagarbą. Apvalyk ir papuošk tiek kunigą, tiek tikinčiuosius prie altoriaus papėdės; suteik, kad kiekvieną dieną jie taptų vis labiau verti neapsakomos Eucharistijos Manos dovanos.
Iš to aptverto sodo, kuriuo esi, Marija, rink gražiausias gėles, kad savo pačios Širdimi priimtum Sakramentinį Jėzų.
Taip, iškvėpink mūsų sielas savo tyrumu, nuolankumu, pamaldumu, tikėjimu ir ypač savo nepakartojama meile. Suteik, Nekaltai Pradėtoji Mergele, kad Jėzus, nužengęs pas mus, rastų Tave mūsų širdyse.
Vaiko Jėzaus atnašavimas šventykloje ir Marijos apsivalymas
Jėzus iš tiesų yra mūsų aukščiausias tikslas ir galutinė vertybė, kurios krikščionis siekia. Tačiau eikime pas Jį per Jo Motiną, kuri taip pat yra mūsų, nes toks yra Apvaizdos planas. Dievo Motina nori mus pristatyti šventykloje kartu su Gelbėtoju, savo Kūdikiu.
O šventoji Mergele, Tu tikrai esi patikimiausias ir tiesiausias kelias, kuriuo einame pas Kristų. Kas rado Tave, tas rado išmintį ir gyvenimą. Ir kaip kadaise Tau teko džiaugsmas ir garbė mokyti vaikščioti Tą, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, taip ir dabar paimk mus už rankos ir vesk ne tik prie Jo Kojų, bet net į pačią Jėzaus Širdį.
Vaiko Jėzaus praradimas ir Jo suradimas šventykloje
Ši jaudinanti paslaptis suteikia rimčiausią pamoką ir ji yra tokia: Marija prarado Berniuką Jėzų, bet taip, kad tai visiškai atitiko meilės kupiną Dievo Apvaizdos planą, o mes, deja, prarandame Dievą dėl mirtinos nuodėmės, nuodėmės prieš meilę. Iš tiesų, kiek daug yra tokių, kurie praranda Dievą ir visą gyvenimą gyvena taip ir neatgavę Jo dieviškosios malonės ir draugystės. Ir dar daugiau jų staiga užklumpa netikėta mirtis ir, jau būdami dvasiškai mirę, jie tokiais lieka visą amžinybę.
O švelniausia Motina, padėk save kaip skydą tarp mūsų ir tos bedugnės, kur verkiama ir griežiama dantimis. Būk mums apsaugos siena. Prižiūrėk mirštančius vaikus, kuriuos Jėzus patikėjo Tavo globai; neleisk, kad bent vienas iš jų būtų prarastas.