Kada: 2024 birželio 19, trečiadienį, 19:45
Kur: Šv. Jurgio bažnyčia, Kaunas
Pridėti į kalendorių

Rožančiaus meditacijų pagrindas - tėvo Mateo Crawley-Boevey tekstai.

Apreiškimas švc. Mergelei Marijai

Taip, dieviškoji Marijos Motinystė iš tikrųjų yra visų jos nesuskaičiuojamųjų ir garbingųjų privilegijų centras ir šaltinis. Garbingiausia Marijos šventė tad yra jos Dieviškosios Motinystės minėjimas. Mater Dei! Mater Christi! Visi jos titulai plaukia iš ten.!

O Nekaltoji Marija, mes giriame tave ir garbiname tave, pradėtoji be gimtosios nuodėmės, nes tu esi Motina to, kuris yra begalinis Šventumas. Ir nuo Apreiškimo akimirkos mes skelbiame tave dangaus ir žemės Karaliene, nes tas, kuris yra karalių Karalius, įsteigė savo dvarą tavo Širdyje, Jo pirmąjį sostą žemėje.

Tai irgi yra priežastis, kodėl šalia Tarpininko Jėzaus, Tu esi visų malonių Tarpininkė, nes tu esi Motina to, kuris yra ir Malonė, ir Gyvenimas.

Marijos apsilankymas pas šv. Elžbietą

Žodis atėjo gelbėti. Jis atėjo į žemę ne teisti ar pasmerkti, bet išgelbėti tai, kas buvo pražuvę. Jis išties yra begalinio Tėvo gerumo apsireiškimas. Ir Jo gerumas spinduliuoja, kaip gyvybę teikianti šiluma, iš kiekvieno Išganytojo žvilgsnio ir kiekvieno gesto. Bet pastebėkime, kad šioje išganymo misijoje Motina visada eina pirma Sūnaus. Tai ji paruošia Jam kelią, nes Ji yra Jo švelnumo ir Jo gailestingumo aušra.

Kaip dažnai baltas mūsų Krikšto drabužis buvo nuodėmės supurvintas ir suplėšytas. Ir kaip dažnai Jėzus, visada vedamas Marijos, nepavargdamas sugrįžo nuplauti mus savo Kraujyje per atleidimą, teikiamą atgailos sakramente.

Aplankyk mus ir atverk mums akis, o dieviškoji Motina; apsaugok mus nuo didžio pavojaus savo nedėkingumu sudrumsti gailestingumo šaltinį. O mylimiausioji Motina, įtvirtink mus antgamtinėje ramybėje iki tos amžinos dienos, kada mums švies „Lucerna“, rojaus Žibintas, kuris yra Avinėlis.

Mūsų Viešpaties gimimas Betliejuje

Palaiminta Tu, o Mergele Marija, kurios įsčios priglaudė Tą, kurio visa kūrinija negali apimti, ir kuris devynis mėnesius buvo maitinamas Tavo tyriausiuoju krauju.

Taip, net prieš angelams užgiedant, tavo girianti ir garbinanti Širdis giedojo šitą himną, kai, ant tavo rankų altoriaus, Tu paaukojai šitą garbintiną Vaiką kaip gyriaus ir atsiteisimo Auką Jo Tėvui. Angelai girdėjo šitą himną, kylantį iš kiekvieno Tavo motiniškos Širdies dūžio, o Marija, ir jie giedojo jį dangaus aukštumose ir girdint ganytojams piemenėliams. Mes trokštame, o šventoji Mergele, kad visas mūsų gyvenimas, kaip kad tas šventųjų, būtų himnas Dievo garbei, per Jėzų Kristų, tavo garbintiną Sūnų.

Žemiškas atsakymas Betliejaus himnui yra daugiau nei didingas: kiekvieną rytą jis pakelia šventuosius danguje ir dangiškąsias dvasias į gėrėjimosi ekstazę. Bažnyčia, atpirktos žmonijos vardu, intonuoja šitą himną prie savo altoriaus nuo pirmojo didžiojo ketvirtadienio. Arba greičiau tai pats Jėzus Kristus jį gieda šventosios aukos metu. Bažnyčia iš tikrųjų, per Jėzaus žaizdas, nukryžiuotojo ir aukos, intonuoja šitą himną šitais kilniais žodžiais: „mes giriame Tave, o Tėve; mes laiminame Tave, mes garbiname Tave, mes dėkojame Tau dėl Tavo didžios garbės“.

Vaiko Jėzaus atnašavimas šventykloje ir Marijos apsivalymas

Šita jaudinanti paslaptis duoda mums du pavyzdžius. Pirmas yra Jėzaus Kristaus, kuris, jau ištaręs savo „fiat“ savo Tėvui, dabar stovi pasiruošęs atnaujinti ir iškilmingai ratifikuoti savo pasiaukojimą Marijos rankomis. Jis tai padaro oficialiu ir legaliu keliu Jeruzalės šventykloje.

Marija aukoja Tėvui savo Jėzų, kuris Jai iš tikrųjų yra dieviška brangenybė, nes Jis tikrai Jos vaikas. Jėzus, aukodamasis Marijos rankomis, tarsi mums sako: „aš jums duodu didį pavyzdį; sekite Manimi, mėgdžiokite Mane! Atsiduokite mano Širdžiai, visada per Mariją, ir būsite šiltai priimti“.

O palaimintoji Mergele, mes toli nuo to, kad būtume tavo brangenybės, bet mes Tau brangūs, nes mes įsūnytieji Tavo vaikai. Tad pažvelk į mus tad savo gailestingomis akimis ir savo turtais kompensuok ko trūksta mūsų didžiam skurdui. Pristatyk mus Jėzui. Išpildyk mumyse, o mergele tarpininke, Jėzaus atnešimą į šventyklą.

Vaiko Jėzaus praradimas ir Jo suradimas šventykloje

Čia tikrai yra viena iš labiausiai perveriančių Jos Nekaltosios Širdies skausmų: jos dieviškosios Brangenybės praradimas, Jos Jėzaus Jeruzalėje, sielvartas kuo tikriausias ir skausmingiausias, nors šis praradimas buvo tik laikinas.

Vienintelis tavo liūdesio saikas, o dieviškoji Motina, tai neišmatuojama tavo širdies meilė. Be Jėzaus, dangus būtų sausa ir bedžiaugsmė oazė. Taip tad tu kentėjai Kalvarijoje kaip tikras kankinys, o liūdnoji Karaliene; bet tada tu kentėjai šalia Jo, nes jis fiziškai vis dar buvo su Tavimi.

Senasis Simeonas išpranašavo žiaurią žaizdą, kurią padarys šitas kalavijas. Bet tai buvo Tėvas, kuris savo iškilioje ir paslaptingoje Apvaizdoje, norėjo Tau šios taurės, o dieviškoji Karaliene.