Kada: 2024 gegužės 29, trečiadienį, 19:45
Kur: Šv. Jurgio bažnyčia, Kaunas
Pridėti į kalendorių

Apreiškimas švc. Mergelei Marijai

Šventoji Dvasia apšviesk mano protą ir uždek mano širdį; leisk matyti aiškiai, leisk mylėti iš tikrųjų.

Švenčiausiojo Rožančiau Karaliene, nepažeista Mergele, leisk man giedoti tavo gyrių! Duok man galią nugalėti mano priešus.

Viešpaties angelas pasakė Marijai. Ji pradėjo iš Šventosios Dvasios ir Žodis tapo Kūnu.

Tas, kuris buvo Tėvo spindesys ir visada buvo garbinamas dangaus aukštumose, nuo tos Kovo 25 dienos, po Marijos „fiat“, taip pat buvo garbinamas šventos Nazareto tarnaitės įsčiose, Mergelės ir Motinos.

Štai kodėl, o Marija, kartu su visais visų laikų krikščionimis, pavadinome tave palaiminta. Tik pats Dievas yra už tave didesnis, tik Dievas už tave šventesnis.

Marijos apsilankymas pas šv. Elžbietą

Ateik Šventoji Dvasia, apšviesk man protą; ateik ir uždek mano širdį.

Netrukus po apreiškimo, Marija buvo Šventosios Dvasios pakreipta eiti į kalnuotą šalį aplankyti savo puseserės Elžbietos. Tajai buvo įkvėpta pranašystė, kai ji Mariją pasveikino kaip „mano Viešpaties Motina“. Tuo pat momentu pats tik Jėzaus buvimas Marijos įsčiose apvalė ir pašventino būsimąjį pirmtaką pranašą. Tai buvo pirmas dvasinis Jėzaus ir Marijos stebuklas: Jono Krikštytojo pašventinimas prieš jam gimstant.

Kodėl Jėzus neapvalė Jono Krikštytojo per nuotolį, vienu savo Širdies dūžiu? Nes Jis norėjo, kad Marija tame turėtų dalį, tarsi būti tiltu, kuris Jį ten nuneš. Jis nepadarytų to didžio stebuklo nepasidalindamas didžia garbe su savo Motina. Marijos tarpininkavimas yra tad tobulai nuspręstas Jėzaus, Gelbėtojo ir Tarpininko, misijoje.

Mūsų Viešpaties gimimas Betliejuje

Ateik Šventoji Dvasia, apšviesk man protą; ateik ir uždek mano širdį.

Dėl kokio aukščiausio tikslo įsikūnijęs Žodis atėjo į žemę? Tai mums pasakys angelai, giedantys „Gloria in excelsis Deo!"

Didi šių žodžių svarba yra išreikšta stebuklu, kurio dalyviai yra ne kas kita, kaip dangiškųjų dvasių chorai. Apmąstykime tai - aukščiausias visa ko tikslas: gyvenimo, kentėjimų, pagudų ir mirties; absoliučiai viskas čia ant žemės yra dėl Dievo garbės. Ir šita garbė turėtų būti tokia pilna ir tobula žemėje, kokia yra danguje.

Tad žymiausio istorijos fakto, Dievo Sūnaus įsikūnijimo ir gimimo kaip Mergelės Marijos Sūnaus, aukščiausias ir ypatingas tikslas yra didesnė Tėvo ir Trejybės garbė, ir tik po to žmonijos išgelbėjimas, mūsų amžinasis gėris. Turėkime omenyje šitą tvarką; gerbkime antgamtinių vertybių mąstą, nes mes nieko neprarasime atiduodami Dievui, kas jam priklauso, pastatydami Jį pirmoje vietoje visame kame.

Vaiko Jėzaus atnašavimas šventykloje ir Marijos apsivalymas

Ateik Šventoji Dvasia, leisk man matyti! Ateik Šventoji Dvasia uždek manyje tavo dieviškosios meilės ugnį.

Ta, kuri vieną dieną Lurde pasakys: „aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“. Ji, visiškai tyra, vienintelis asmuo be prigimtinės nuodėmės dėmės, skuba įvykdyti apsivalymo įstatymo 40 dienų po stebuklingo ir mergeliško Jos Sūnaus gimimo. O mes, tokie užkietėję nusidėjėliai, kokie esame lėti pripažinti ir apsivalyti nuo mūsų nesuskaičiuojamų nuodėmių.

Atiduokime tad Marijai tarpininkei, Mediatrix, mūsų visą dvasinį gyvenimą. Mūsų gyvenimas yra mūsų širdis, į tai įeina mūsų troškiams ir ambicija tobulėti ir pašventinti save. Patikėkime Marijai mūsų mažas kasdienes aukas, maldas, pamaldumus, šeimos priešiškumus, nesusipratimus ir mūsų didelius rūpesčius. Motina visada gyvybiškai domisi šitais dalykais, ypatingai Marija, visų motinų Motina!

O Marija, atnašavimo šventykloje dieną, Simeonas pranašavo, kad kalavijas pervers Tau Širdį. Ant Kalvarijos kalno tavo Širdis buvo drąskoma skausmų, kai patyrei, jog tik vienas iš dvylikos išrinktųjų ten buvo! Bet priešiška minia ten buvo dideliais skaičiais, pripildyta neįtikėtinos neapykantos.

Vaiko Jėzaus praradimas ir Jo suradimas šventykloje

Ateik Šventoji Dvasia, apšviesk man protą. Ateik ir uždek mano širdį.

Marija kalba: „jūs, kurie einate šiuo keliu, ateikit ir pamatykit, ar yra skausmas, kaip tas skausmas, kurį aš patyriau Jeruzalėje. Tas, kuris yra man viskas, mano Viešpats ir mano Sūnus, yra lygiai tas pats, kuris bus jūsų gyvenimo garbė danguje visą amžinybę. Ah, taip, aš pamečiau šį dieviškąją Brangenybę, ir aš Jo ieškojau mirinų kančių agonijoje. Ieškau savo mylimojo; pasakykit man, ar Jo nematėte.

O, kaip aš apverkiu su motinišku skausmu tuos mano vaikus, kurie praranda Jėzų ir nejaučia nei mažiausio sąžinės graužimo!

Šitas praradimas krikščionims turėtų būti vienintelė nepakeliama kančia, karti labiau nei tūkstantis mirčių, nes tai labai panašu į beviltišką depresiją pragare. Jei tu praradai Jėzų nusidėdamas, paguosk mane jo ieškodamas, ir tu Jį rasi. Ir tada niekada Jo neprarask!“